Miesto širdyje pulsuojantis žinojimo troškulys
Kaunas – lyg senas, išmintingas profesorius, kurio kišenėse slypi neatrasti lobiai. Vaikštinėdamas Laisvės alėja, kartais pagaunu save mąstant, kiek daug galimybių slypi už tų senų pastatų fasadų. Tęstinis ugdymas čia nėra vien tik formalumas ar eilinis punktas gyvenimo aprašyme – tai tarsi nematomas audeklas, jungiantis skirtingų kartų, profesijų ir siekių žmones.
Laikinosios sostinės gatvėmis vaikšto tūkstančiai, kurie, dienos darbams pasibaigus, skuba į auditorijas, dirbtuves ar kūrybines erdves. Jie – nuo jaunų studentų, dar neradusių savo kelio, iki žilstelėjusių profesionalų, supratusių, kad mokymasis niekada nesibaigia. Kiekvienas jų neša savyje istoriją, kodėl pasirinko grįžti į mokinio suolą.
„Kai pradėjau lankyti keramikos kursus Senamiestyje, negalvojau, kad tai taps mano antrąja karjera, – pasakoja Jurga, buvusi buhalterė, dabar turinti savo keramikos studiją. – Kaunas man atvėrė duris, kurių egzistavimo net neįtariau.”
Profesinių įgūdžių kalvės: nuo tradicinių iki netikėtų
Kauno profesinio mokymo centras – vienas iš kertinių akmenų miesto tęstinio ugdymo sistemoje. Čia siūloma daugiau nei 50 skirtingų programų – nuo tradicinių amatų iki pažangiausių technologijų. Įdomu tai, kad pastaruoju metu populiariausiomis tapo ne IT ar finansų kursai, kaip galėtume tikėtis, bet būtent tie, kurie grąžina prie rankų darbo – baldų restauravimas, siuvimas, kulinarija.
Kauno technikos kolegija tapo tikru prieglobsčiu tiems, kurie nori persikvalifikuoti technologijų srityje. Jų vakarinės programos inžinerijos, elektronikos ir mechanikos srityse sutraukia tiek jaunus absolventus, tiek vyresnio amžiaus specialistus, norinčius atnaujinti savo žinias.
„Mūsų studentų amžiaus vidurkis per pastaruosius penkerius metus pakilo nuo 24 iki 32 metų. Tai rodo, kad žmonės vis dažniau ryžtasi keisti profesinę kryptį net jau įpusėję karjerą,” – pastebi Kauno technikos kolegijos Tęstinio mokymo skyriaus vadovė Lina Petrauskienė.
Tačiau ne vien tradicinės įstaigos formuoja Kauno tęstinio ugdymo veidą. Mieste dygsta nepriklausomos mokymosi erdvės, siūlančios nišines programas. „Code Academy Kaunas” tapo tikru IT specialistų inkubatoriumi, „Culinary Arts Studio” ruošia būsimus šefus, o „Design Thinking Lab” moko kūrybinio mąstymo metodikų, kurios pritaikomos įvairiausiose srityse.
Akademinės aukštumos: universitetų durys atviros visiems
Vytauto Didžiojo universitetas jau seniai nustojo būti tik jaunų studentų citadele. Jų Tęstinio mokymosi centras siūlo daugiau nei 100 skirtingų kursų ir programų, skirtų suaugusiesiems. Ypač įdomu tai, kad universitetas pradėjo praktikuoti „mikrokredencialų” sistemą – trumpus, intensyvius kursus, po kurių išduodami sertifikatai, pripažįstami darbo rinkoje.
Kauno technologijos universitetas nesnaudžia – jų „KTU Open” platforma tapo tikru žinių šaltiniu tiems, kurie nori tobulėti technologijų, vadybos ar kūrybinių industrijų srityse. Ypač vertinamos jų hibridinės programos, derinančios nuotolinį ir kontaktinį mokymąsi.
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas atvėrė duris ne tik būsimiems medikams, bet ir visiems, besidomintiems sveikata, sveika gyvensena, psichologija. Jų „Sveikatos akademija” – puikus pavyzdys, kaip akademinės žinios gali būti prieinamos ir suprantamos kiekvienam.
Praktinis patarimas:
Rinkdamiesi universitetų siūlomus tęstinio ugdymo kursus, nebijokite kreiptis tiesiogiai į dėstytojus – daugelis jų mielai pasidalins išsamesne informacija apie kurso turinį ir pritaikomumą jūsų situacijai. Taip pat verta pasidomėti finansavimo galimybėmis – kai kuriems kursams galima gauti dalinį kompensavimą iš Užimtumo tarnybos.
Kūrybiškumo oazės: kai mokymasis tampa malonumu
Kauno menininkų namai tapo tikra kūrybiškumo šventove. Jų organizuojami kursai – nuo tapybos iki kūrybinio rašymo – pritraukia tuos, kurie mokymesi ieško ne tik praktinės naudos, bet ir dvasinio pasitenkinimo. Čia susitinka skirtingų kartų kūrėjai, dalinasi patirtimi ir įkvėpimu.
„Fluxus Ministerija” – dar viena erdvė, kur tradicinis mokymasis įgauna netikėtų formų. Jų organizuojamos dirbtuvės, paskaitos ir kūrybiniai susitikimai dažnai peržengia įprastų disciplinų ribas ir skatina tarpdisciplininį mąstymą.
Kauno fotografijos galerija tapo ne tik ekspozicijų erdve, bet ir mokymosi centru. Jų siūlomi fotografijos kursai – nuo pradedančiųjų iki pažengusiųjų – suteikia ne tik technines žinias, bet ir moko fotografinio matymo, vaizdo komponavimo, istorinio konteksto suvokimo.
Verta paminėti ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” palikimą – projektui pasibaigus, liko gyvuoti daugybė edukacinių iniciatyvų, kurios ir toliau formuoja miesto kultūrinį audinį.
Konkreti rekomendacija:
Jei domitės kūrybiniais kursais, sekite Kauno menininkų namų ir „Fluxus Ministerijos” socialinių tinklų paskyras – dažnai ten skelbiama informacija apie nemokamas įvadines pamokas ar atvirų durų dienas, kur galite išbandyti skirtingas veiklas prieš įsipareigodami ilgesniam kursui.
Technologijų ir inovacijų laboratorijos
„Kaunas IN” technologijų parkas tapo tikru inovacijų židiniu. Čia vykstantys mokymai apima platų spektrą – nuo blokų grandinės technologijų iki dirbtinio intelekto pagrindų. Įdomu tai, kad šiuose kursuose dažnai dalyvauja ne tik IT specialistai, bet ir kitų sričių profesionalai, norintys suprasti, kaip naujosios technologijos keičia jų darbo lauką.
„Baltic Amadeus” akademija Kaune tapo programuotojų kalve, kur net ir visiškai neturintys patirties per intensyvius 4 mėnesių kursus įgyja pakankamai žinių, kad galėtų pradėti dirbti IT sektoriuje. Jų sėkmės istorijos įkvepia – buvę mokytojai, pardavėjai ar inžinieriai sėkmingai persikvalifikuoja ir atranda naujas karjeros galimybes.
„Makers’ Lab Kaunas” – erdvė, kur teorija susitinka su praktika. Čia galima ne tik mokytis 3D spausdinimo, elektronikos ar robotikos pagrindų, bet ir iškart pritaikyti žinias, kuriant prototipus ar mažos apimties projektus. Ši „mokymosi darant” filosofija ypač patraukli tiems, kurie geriau įsisavina žinias per praktinę veiklą.
„Technologijos keičiasi taip greitai, kad formalus išsilavinimas nebespėja adaptuotis. Mūsų kursai – tai būdas užpildyti spragą tarp to, ko mokoma universitetuose, ir to, ko reikia šiandieninėje darbo rinkoje,” – aiškina „Makers’ Lab Kaunas” įkūrėjas Tomas Rimkus.
Asmeninio tobulėjimo keliai: nuo savęs pažinimo iki gyvenimo pokyčių
Kauno psichologijos centras tapo vieta, kur profesinis tobulėjimas neatsiejamas nuo asmeninio augimo. Jų organizuojami emocinio intelekto, streso valdymo, efektyvios komunikacijos seminarai padeda ne tik tobulinti profesinius įgūdžius, bet ir geriau pažinti save.
„Gyvenimo universitetas” – taip save vadina neformalių paskaitų ciklas, vykstantis įvairiose Kauno erdvėse. Čia diskutuojama apie gyvenimo prasmę, santykius, dvasingumą – temas, kurios retai aptariamos formaliojo švietimo kontekste, bet yra esminės žmogaus laimei ir pilnatvei.
Kauno jogos studijos siūlo ne tik fizines praktikas, bet ir filosofinius kursus, meditacijos mokymus, kvėpavimo technikas. Šios praktikos tampa vis populiaresnės tarp įtemptą darbą dirbančių profesionalų, ieškančių būdų atgauti vidinę pusiausvyrą.
Praktinis patarimas:
Prieš įsipareigojant ilgalaikiams asmeninio tobulėjimo kursams, verta apsilankyti keliuose skirtinguose užsiėmimuose, kad suprastumėte, koks metodas jums labiausiai tinka. Daugelis Kauno psichologijos centro ir jogos studijų siūlo vienkartines įvadines sesijas už nedidelį mokestį arba visai nemokamai.
Mokymosi mozaika: kaip susikurti savo kelią
Tęstinis ugdymas Kaune – tai ne tik institucijos ir programos, bet ir žmonės, kurie kuria savo unikalius mokymosi maršrutus. Jie derina formalius kursus su savarankišku mokymusi, internetines platformas su gyvais susitikimais, akademines žinias su praktiniais įgūdžiais.
Miesto bibliotekos tapo tikrais mokymosi centrais – Kauno apskrities viešoji biblioteka ir jos padaliniai siūlo ne tik knygų, bet ir prieigą prie mokymosi platformų, organizuoja diskusijų klubus, kviečia lektorius. Čia mokymasis vyksta natūraliai, be formalumų ir įsipareigojimų.
Kauno bendradarbystės erdvės – „Talent Garden”, „1a”, „Workland” – tapo ne tik darbo, bet ir mokymosi vietomis. Čia vyksta neformalūs seminarai, dalijimosi žiniomis sesijos, mentorystės programos. Šiose erdvėse susiformavusios bendruomenės tampa svarbiu mokymosi šaltiniu – kartais pokalbis prie kavos puodelio gali duoti daugiau naudos nei formalus kursas.
Ir galiausiai – Kaunas mokosi gatvėse. Miesto ekskursijos, istoriniai pasivaikščiojimai, architektūros turai – tai irgi mokymosi formos, leidžiančios pažinti miestą, jo istoriją, kultūrą. „Ekskursas”, „Kaunas Full of Culture”, „Gido pasakojimai” – šios iniciatyvos paverčia visą miestą mokymosi erdve.
Žinojimo upės santakoje
Kaip Nemunas ir Neris susilieja Kauno širdyje, taip ir skirtingos mokymosi formos čia susipina į vientisą tėkmę. Formalus ir neformalus, akademinis ir praktinis, profesinis ir asmeninis ugdymas – visi šie keliai veda link gilesnio savęs ir pasaulio pažinimo.
Tęstinis ugdymas Kaune nėra tik švietimo sistemos dalis – tai miesto kultūros, ekonomikos, socialinio gyvenimo atspindys. Jis rodo, kad kauniečiai – smalsūs, atviri pokyčiams, nebijantys iššūkių. Jie supranta, kad šiuolaikiniame pasaulyje mokymasis nėra tik jaunystės privilegija ar pareiga – tai visą gyvenimą trunkanti kelionė.
Galbūt tęstinio ugdymo esmę geriausiai apibūdina senas japonų posakis: „Mokinys, pasiruošęs mokytis, visada ras mokytoją.” Kaune mokytojų netrūksta – jie laukia klasėse ir auditorijose, dirbtuvėse ir studijose, bibliotekose ir kavinėse. Reikia tik žengti pirmą žingsnį.
O gal tiesa yra dar paprastesnė – mes mokomės, nes esame žmonės. Smalsumas, noras tobulėti, atrasti nauja – tai, kas mus skiria nuo kitų būtybių. Ir nėra geresnės vietos šiam žmogiškam troškimui realizuoti nei miestas, kurio širdyje teka žinojimo upės.
Parengta pagal: https://pazinimomedis.lt/ugdymas-kaune/
