Kai išmanusis pagalbininkas nusprendžia pailsėti

Robotų siurbliai – vienas tų namų ūkio išradimų, prie kurių priprantama per savaitę, o kai jis sugenda, atrodo, kad gyvenimas sustojo. Štai jis sukiojosi po kambarį, rinkdamas dulkes ir šunų plaukus, o dabar tiesiog stovi kampe ir mirksi raudona lemputė. Kas nutiko?

Dažniausiai problema visai ne tokia dramatiška, kaip atrodo iš pradžių. Bet kartais – visiškai priešingai.

Pirmiausia – tai, ką galite pataisyti patys

Didžioji dalis robotų siurblių gedimų kyla iš elementarių dalykų. Užsikimšęs filtras – klasika. Žmonės perka prietaisą, naudoja mėnesius, o filtro niekada nešluosto. Tada stebisi, kodėl siurblys neberenka dulkių arba pradeda keistai ūžti. Filtrus reikia valyti reguliariai – dažniausiai kartą per savaitę, priklausomai nuo to, kiek šiukšlių namuose.

Kita dažna problema – šepetėliai. Plaukai, siūlai, kilimo pluoštas – visa tai susivynioja aplink pagrindinį šepetėlį ir galiausiai variklis tiesiog nebegali jo sukti. Prietaisas arba sustoja, arba ima judėti kaip senas traktorius – lėtai ir su garsais. Šepetėlius reikia periodiškai ištraukti ir išvalyti žirklėmis.

Baterija – dar vienas dažnas kaltininkas. Po dvejų trejų metų intensyvaus naudojimo akumuliatorius paprasčiausiai nusidėvi. Siurblys nebegrįžta į bazę, veikia trumpiau nei turėtų arba visai neįsijungia. Daugeliui modelių bateriją galima pakeisti patiems – instrukcija dažniausiai randama internete.

Kai problema rimtesnė

Jei išvalius filtrus ir šepetėlius prietaisas vis tiek elgiasi keistai – čia jau kita istorija. Navigacijos sistemos gedimai, kai siurblys pradeda važinėti atsitiktinai arba atsitrenkia į kliūtis, kurių anksčiau lengvai išvengdavo, rodo, kad gali būti pažeisti jutikliai. Tai jau ne namų sąlygų remontas.

Variklio gedimai – dar rimtesnė situacija. Jei prietaisas leidžia degėsių kvapą, neįprastai kaista arba girdisi šlifavimo garsai – jokiu būdu nereikia bandyti taisyti patiems. Tai ne tik prietaiso, bet ir saugumo klausimas.

Programinės įrangos klaidos šiuolaikiniuose modeliuose irgi pasitaiko. Siurblys gali nebeprisijungti prie programėlės, pamirštų savo žemėlapį arba tiesiog nebesugrįžtų į bazę. Kartais padeda gamyklinių nustatymų atstatymas, kartais – ne.

Kaune meistro ieškoti verta anksčiau, nei manote

Daugelis žmonių per ilgai delsia kreiptis į specialistą – arba bijo, kad remontas kainuos daugiau nei naujas prietaisas, arba tiesiog tikisi, kad „savaime praeis”. Robotų siurblių atveju ankstyvas apsilankymas pas meistrą dažnai išgelbsti prietaisą nuo didesnių gedimų.

Kaune veikia keletas specializuotų buitinės technikos remonto dirbtuvių, kurios dirba su robotų siurbliais – tiek populiaresniais „Roomba” ar „Roborock” modeliais, tiek mažiau žinomų gamintojų prietaisais. Prieš nešant siurblį, verta paskambinti ir paklausti, ar dirba su konkrečiu modeliu – ne visi meistrai turi reikiamas atsargines dalis.

Kaina priklauso nuo gedimo pobūdžio. Jutiklio keitimas ar programinės įrangos atnaujinimas paprastai kainuoja sąlyginai nedaug. Variklio keitimas – jau rimtesnė investicija, ir čia reikia apsispręsti: ar verta taisyti, ar geriau pirkti naują. Meistras turėtų atvirai pasakyti savo nuomonę.

Taisyti ar išmesti – tai irgi klausimas

Robotų siurbliai nėra pigūs. Vidutinis modelis kainuoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, tad tiesiog išmesti ir pirkti naują – ne visada protingas sprendimas. Ypač jei prietaisas dar palyginti naujas ir gedimas nėra katastrofiškas.

Kita vertus, jei siurblys jau seniai pasibaigusios garantijos, baterija nusidėvėjusi, o dabar dar ir variklis pradeda duoti ženklų – galbūt laikas pagalvoti apie naują. Technologijos per porą metų žengia gana greitai, ir nauji modeliai tikrai siūlo ką nors geresnio.

Bet kol prietaisas dar gali būti išgelbėtas – verta bandyti. Ir pradėti nuo paprasčiausių dalykų: išvalyti, patikrinti, o jei nepadeda – kreiptis į žmogų, kuris tikrai žino, kas viduje.